- pliuška
- pliuškà sf. (4) mažas laivelis, valtis: Iriasi su pliuškà Tlž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pliuškėti — 1 pliuškėti, pliùška, ėjo intr. 1. tekant, plakantis teškenti (apie bangas, vandens srovę): Bangos pliuška, daužosi į laivą sp. Bangos apie mano mažutį laivelį pliuška rš. Upelis linksmai pliuškėjo griovyje rš. Uolų apačioje pliuškėjo vanduo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pliuškauti — 2 pliuškauti, auja ( auna), ãvo intr. menk. 1. nerimtai dirbti, juokus, pokštus krėsti: Kad nors valandelę rimtai padirbtumiat, dabar visą laiką pliuškauna ir pliuškauna Trk. Visą laiką pliuškaudamos nė vienos pievos iki vakaro nenugrėbsiat Trk … Dictionary of the Lithuanian Language
pliuškas — pliùškas, à adj. (4) menk. nerimtas, lengvabūdis: Pliùškas – kas negruntaunas žmogus J. Pliuškà merga, kuri pliuškavo[ja] J. Yr i vyrų pliuškų Šts. Onutė jam nepatinkanti, girdi, labai pliuškà Ar … Dictionary of the Lithuanian Language
pliuškavimas — 2 pliuškãvimas sm. (1) → 2 pliuškuoti 2: Jis gražiai dėvėdavo, be pliuškavimo rš. Be pliuškãvimo neapseina Ėr … Dictionary of the Lithuanian Language
pliuškėti — vksm. Bañgos pliùška, plãkasi į krañtą, į lai̇̃vą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nupliuškėti — 1 nupliuškėti, nùpliuška, ėjo intr. nuplaukti, nusiirti: Jis paskubomis nupliuškėjo savo valtele į krantą rš. Triobelė jau pirma pavandeniu nupliuškėjo Blv. pliuškėti; įpliuškėti; nupliuškėti; supliuškėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pliuškauti — 1 pliuškauti, auja, ãvo intr. NdŽ, pliūškauti, auja, avo pliuškenti, plaktis (apie bangas): Prieš akis pliūškavo jūra Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
pliuškavimas — 1 pliuškãvimas sm. (1) NdŽ; A1886,57 → 1 pliuškuoti 1: Ties nusileidimo vieta į ežerą girdėtis vandens pliuškavimas rš. Jaunasis žvejys ir jo žmona užmigo, užliūliuoti bangų pliuškavimo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
supliuškėti — 1 supliuškėti, sùpliuška, ėjo intr. 1. suteškenti: Supliuškėjo vanduo Ls. Sidabrinis vanduo supliuška tarytum apsidžiaugęs rš. 2. su garsu vandenyje suspurdėti, pliaukštelėti: Supliuškėjo ant vandens paviršio žuvytė Blv. Gal lydys nėrė, kad teip … Dictionary of the Lithuanian Language
įpliuškėti — 1 įpliuškėti, į̃pliuška, ėjo intr. su garsu įkristi (į vandenį), tekštelėti: Akmeniokas rieda, darda, paskum kokian vandenin inpliuška rš. pliuškėti; įpliuškėti; nupliuškėti; supliuškėti … Dictionary of the Lithuanian Language